Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Dar kartelį apie tinkamą avalynę

avalyneBatai daugiau nei dešimt tūkstančių metų saugo kojas nuo šalčio, karščio, drėgmės ir sužalojimų. Bėgant amžiams avalynė gerokai kito. Ji tapo ne tik kojų saugotoja, bet ir stiliaus elementu. Dėl šios priežasties šiandien dažnai atsitinka taip, kad didžiulė suma mokama ne už batų kokybę, o už žinomo gamintojo vardą.
Mokslininkai mano, kad pirmykštis žmogus apavus gamindavosi iš gyvūnų letenų: išgremžęs iš jų mėsą ir kaulus įkišdavo savo pėdas. Tokie batai būdavo surišami ilga, stipria augalo viksva ir nekrisdavo. Seniausias pavaizduotas batas rastas 17 tūkst. metų senumo piešiniuose Ispanijos olose. Juose pavaizduotas vyras su odiniais apavais ir moteris su kailiniais. Seniausia archeologų rasta avalynė buvo Egipte. Čia sandalai daryti iš supintų palmių lapų, su dirželiais ties kulkšnimis ir pirštais.
Senovės graikai ir romėnai batų stilių rinkosi pagal avėtojo amžių ir socialinę padėtį. Krikščioniška rengimosi koncepcija radikaliai skyrėsi nuo klasikinės. Pagal krikščionišką tradiciją, buvo nuodėminga rodyti kūną, taigi, nuo 8 a. batai, dengiantys pėdas, pakeitė iki tol avėtus sandalus.

14 a., avalynė buvo pradėta puošti. Tam naudojama tekstilė ir plona oda. Apavas ne tik saugojo kojas bet ir atspindėjo asmens statusą, tapo stiliaus ir elegancijos akcentu. Taip gimė mada! 14 a. po visą Europą pasklido smailianosių batų mada. Buvo netgi išleistas įstatymas, nurodantis bato ilgį priklausomą nuo avėtojo turimo turto ir socialinės padėties. Ilgiausio bato rekordas pasiektas viduramžiuose buvo 61 cm. Batą su ilga nosimi buvo nepatogu nešioti, pasitaikydavo, kad žmonės krisdavo ant veidų. Dėl šios priežasties prie jo priekio buvo pritvirtinama smulki grandinėlė, prikabinta prie kojos, ir taip priekis pasikeldavo nuo žemės.

Kai smailianosiai išėjo iš mados, 15 a. Šiaurės Europoje juos pakeitė batai plačiu priekiu. 16 a. Venecijoje buvo populiarios platforminės šlepetės. Aukščiausios siekė 76 cm. Kad negriūtų, moterys vaikščiojo su dviem tarnaitėm, į kurias galėdavo pasiremti. Jeigu nuotaka, avėdama tokius batus apgaudavo dėl savo ūgio, vyras galėjo anuliuoti santuoką. 17 a. vidutinio dydžio kulnai tapo įprasti ir vyriškiems, ir moteriškiems batams.

20 a. buvo išrasta guma, plastikas, sintetika ir kt. gaminiai, iš kurių šiandien yra daromi batai. Avalynė pradėta gaminti masiškai specialiomis staklėmis ir batsiuviai liko be darbo. Į moterų spintas atėjus trumpoms suknelėms bateliai tampo pagrindiniu aprangos akcentu. Moteriškų batelių forma keitėsi: nuo flamenko, laivelių, platformų iki batelių ypač aukšta pakulne. 

Šeštajame dešimtmetyje avalynės rinką užgulė nauji stiliai ir atsirado nauja tendencija – remtis klasikiniais modeliais, gaminti praktiškus, elegantiškus, paprastus batus.

Šiandien batų pasirinkimas yra ypatingai platus. Kiekvienas gali rasti norimą modelį ir išleisti būtent tik pinigų, kiek skyrė. Kita vertus, avalynės meistrai turi terminą „vienkartiniai batai“. Jų taisykloje dažni neverta net priimti, nes sutaisyti jie taps brangesni už naujus. Ši problema iš tiesų yra didelė – itin prastų batų pilnos parduotuvių lentynos. Jie iširpsta po pirmo sudrėkimo, padai, gavę šalčio, perlūžta perpus, nuėjus keletą žingsnių nusivaikšto padai. Avalynė būna masyvi ir grubi, bet ima ir tiesiog išyra.

Avalynės meistrai pripažįsta, kad ne visi moka nusipirkti kokybiškus batus. Be abejo, sunku atskirti, kurie batai pagaminti iš tikros odos, kurie – iš dirbtinės. Ji šiandien taip gerai išdirbama, kad atrodo lyg tikra. Neprofesionalas sunkiai pastebės gamintojų gudrybes: po kailiukais ar pamušalais paslepiami įvairiausi defektai, natūralios odos lopinėlis įdedamas tik matomiausioje vietoje. Perkant naujus batus, dar parduotuvėje reikia atidžiai apžiūrėti net ir sunkiai prieinamus odos pakraštėlius. Jei perkate apsiūtus batus, nepamirškite, kad jie gali praleisti drėgmę. Reikia palankstyti padus – jie užkulniu turi pasiekti bato nosį. Tokie padai ilgiau laikys.
Pravartu būtų žinoti, kad ne visi batai yra skirti avėti bet kokiu oru. Vienus reikėtų saugoti nuo drėgmės, kitus – nuo šalčio, treti gali būti apsiaunami tik per šventes. Jei vis tik nusipirkote prastos kokybės avalynę, vidpadžius būtinai pakeiskite natūralios odos. Taip apsaugosite savo pėdas. Be to, visada reikėtų rimtai pasvarstyti, ką pirkti: pigius batus ar avėti šiltą, sausą ir patogią avalynę.

 

(Visited 31 times, 1 visits today)