Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Kaip veikia cirkuliaciniai siurbliai?

siurbliaiCirkuliaciniai siurbliai – tai įrenginiai, skirti šildymo sistemai. Šilumos nešėjas nuo katilo į šildymo prietaisus teka vamzdžiais, kurie sudaro uždarą ratą. Šildymo sistemos būna natūralios arba priverstinės cirkuliacijos. Visų pirma pakalbėkime kiek daugiau apie pastarąsias.

Priverstinių cirkuliacijų sistemų pagrindiniai elementai yra cirkuliaciniai siurbliai, kurie priverčia šilumos nešėją judėti šildymo sistemoje. Siurblio galingumas turi būti toks, kad nugalėtų vandens trinties į vamzdžius jėgą. Kuo vamzdžiai, kuriais teka vanduo, storesni, tuo mažesnė ši jėga ir tuo mažesnio galingumo siurblys reikalingas. Tačiau stori vamzdžiai yra nepatogūs, negražūs ir gerokai brangesni, todėl renkantis siurblį ypač didelį dėmesį reikia skirti jo galingumui prieš tai įvertinus vamzdžių diametrą. Yra tam tikri skaičiavimai, kuriais nesunkiai galima tiksliai apskaičiuoti, kokio galingumo cirkuliacinio siurblio ir kokio pločio vamzdžių reikia. Kita vertus, gyvenamuosiuose namuose esančioms šildymo sistemoms reikalingi tik 2–3 galingumų cirkuliaciniai siurbliai.

O kaip gi priverstinės cirkuliacijos sistemoje veikia siurblys? Jis vandenį, kuris šiuo atveju yra šilumos nešėjas, priverčia judėti šildymo sistema, tačiau nekelia vandens į viršų, nes kiek karšto vandens pakyla tiek pat atvėsusio nusileidžia.

Cirkuliaciniai siurbliai turi ketinį korpusą, kuriame yra besisukantis rotorius su sparnuote, kuri ir stumia vandenį. Jie turi būti sumontuotas taip, kad rotoriaus ašis būtų horizontalioje padėtyje. Teisingai sumontuotas siurblys veikia nesukaldamas beveik jokio garso, o tai ar jis dirba. galima nustatyti tik iš švelnios vibracijos, juntamos prilietus įrenginį ranka.

Cirkuliaciniai siurbliai turi įmontuotą termostatą, kuris automatiškai jį išjungia, kai tik vamzdžiu tekantis vanduo pasiekia reikiamą temperatūrą, todėl šis įrenginys nedirbs be reikalo ir taip bus taupoma elektros energija. Siurblio darbą taip pat galima reguliuoti su mechaniniu ar skaitmeniniu laikmačiu Yra galimybė jį užprogramuoti taip, kad siurblys veiktų tik tada, kai karšto vandens reikia labiausiai: ryte ir vakare. Nustačius, kad siurblys dirbtų 8–16 valandų per parą, galima sutaupyti nuo 33 iki 66 proc. jo sunaudojamos elektros energijos. Taigi, kai cirkuliaciniai siurbliai yra reguliuojami su termostatu ar laikmačiu, elektros energijos sąnaudos gali būti net iki 10 kartų mažesnės nei nuolat veikiančio įrenginio. Be to, nedirbant siurbliui, vanduo karšto vandens cirkuliacijos vamzdynuose atvėsta, todėl tiek pat kartų sumažėja ir šilumos nuostoliai nuo cirkuliacinės linijos.

Šildymo sistemoje su natūralia cirkuliacija siurblio nėra. Čia vanduo teka dėl šilto ir šalto vandens tankių skirtumo. Šildomo vandens tankis mažėja, todėl jis vamzdžiais kyla aukštyn. Po to vanduo per žemyn einančius vamzdžius teka į šildymo prietaisus, kuriuose atšąla ir žemyn einančiais vamzdžiais grįžta į katilą. Dažniausiai tokių sistemų vamzdžiai būna itin didelio diametro, nes kuo jis didesnis tuo intensyvesnė būna natūrali cirkuliacija.

Be abejo, sistema su priverstine cirkuliacija yra gerokai patogesnė, nes joje šilumą galima reguliuoti automatiškai, be to čia reikalingi mažesnio diametro vamzdžiai. Kita vertus šiai sistemai būtinas nuolatinis elektros tiekimas.

Sistemą su natūralia cirkuliacija yra gana sunku reguliuoti, tai daroma tik rankiniu būdu reguliuojant katilo degimą. Tokią sistemą gali rinktis tie, kurių negąsdina dažnas katilo reguliavimas ir kintanti temperatūra patalpose, be to, jai nereikia elektros energijos.

(Visited 60 times, 1 visits today)