Atsiųskite naujieną! 
Lietuvos ekonomika nebuksuoja ir demonstruoja pavydėtiną atsparumą nepalankiems išorės veiksniams – naujai euro zonos skolų krizės bangai, euro nuvertėjimui JAV dolerio atžvilgiu, audroms akcijų rinkose, Kinijos ekonomikos lėtėjimui, – sakoma naujausioje SEB banko ekspertų parengtoje „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“. Geriausias to patvirtinimas – beveik 4 proc. BVP plėtra pirmąjį 2012 m. ketvirtį, pasiekta tiek dėl aktyvių pardavimų vidaus rinkoje, tiek dėl sėkmingo eksporto.
Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, pagrindinė ekonomikos stabilumo priežastis yra vadinamasis nematomas darbas įmonių lygiu, kai yra keliamas gamybos efektyvumas ir mažinamos sąnaudos produkcijos vienetui. „Negalėdamos pasigirti stipriais prekių ženklais ir tvirta padėtimi tarptautinėje gamybos – prekybos grandinėje, Lietuvos įmonės stengiasi pirmiausia konkuruoti kainų lygiu“, – sakė G. Nausėda.
Pasak SEB banko ekonomisto, dažnokai yra linkstama pervertinti valdžios vaidmenį makroekonomikos procesuose ir sumenkinti pačių įmonių sprendimus, siekiant pagerinti savo padėtį rinkoje ir padidinti pelną. „Štai ir dabar plačiosios visuomenės dėmesys nukreiptas į artėjančius Seimo rinkimus, verslui nedraugišką mokesčių sistemą, viešųjų finansų taupymo režimą, tačiau „užsiciklinus“ šioje karuselėje sunku paaiškinti, kodėl šalies ekonomika vis dar kyla“, – sakė G. Nausėda. Pasak analitiko, šiuo metu Lietuvos įmonės stiprina šalies ekonomiką ir be reikšmingesnio fiskalinės politikos indėlio į BVP plėtrą.
„Įsibėgėjus rinkimų batalijoms, tikriausiai bus karštai diskutuojama apie taupymo politikos ateitį, ekonomikos skatinimą, socialiai teisingesnį viešųjų finansų paskirstymą ir pan., tačiau nėra jokio vidinio konflikto tarp noro sumažinti fiskalinį deficitą ir pasiekti spartesnio BVP kilimo“, – sakė G. Nausėda. Pasak jo, puikiausia to iliustracija – Graikija, kuri ilgus laisvos finansinės politikos metus dabar privalo išpirkti ne trumpesnio dramatiško ekonomikos susitraukimo laikotarpiu. „Daugeliui darbo rinkos liberalizavimo priemonių įgyvendinti nereikalingas nė vienas biudžetinis litas, kitos priemonės yra savaime atsiperkančios (investicijos į būsto renovavimą ir pažangesnių šildymo būdų diegimą), o trečioji grupė priemonių yra finansuojama Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir kitomis lėšomis“, – sakė G. Nausėda.
Šiame kontekste reikėtų vertinti ir Visagino atominės elektrinės statybos projekto įgyvendinimą, kuris galėtų tapti svertu ne tik garantuoti šalies energetikos saugumą ilguoju laikotarpiu, bet ir paskatinti naujų darbo vietų kūrimą į jo statybą tiesiogiai įtrauktuose ir su pastaraisiais susijusiuose verslo sektoriuose. Pasak G. Nausėdos, nėra visiškai korektiška kritikuoti VAE verslo planą remiantis šiandieninėmis energijos išteklių kainomis, kai elektros energijos brangimą ateityje prognozuoja tiek Europos Sąjunga, tiek ją mums eksportuojanti Rusija.
„Lietuvos realybė yra tokia, kad 2011 m. išleista maždaug 1,7 mlrd. Lt dujoms elektros energijos gamybai ir pačiai elektros energijai importuoti. Taigi galimos Lietuvos investicijos į VAE dydis prilygsta 3,5–4 metų dujų ir elektros energijos importui“, – sakė G. Nausėda.
Atsižvelgdamas į naujausias Lietuvos ūkio sektorių raidos tendencijas, SEB bankas padidino šių metų šalies BVP augimo prognozę nuo 2 iki 3,5 proc., 2013 metų – nuo 3 proc. iki 4 proc. Pasak SEB banko prezidento patarėjo, vienas dalykas yra neginčytinas – Lietuvos ekonomikos judėjimo į priekį trajektoriją ir spartą lems ne tik valdžia ar jos mega projektai, bet pačios šalies įmonės, ieškančios ir randančios išeitį sudėtingiausiomis aplinkybėmis.
Šiaulių.info
