Atsiųskite naujieną! Pirmoji internų laida, atvykusi iš anuometinio Kauno medicinos instituto, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje liko… keturiems dešimtmečiams. Dar anksčiau būsimieji medikai, gavę gydytojo diplomą, atvykdavo į gydymo įstaigą jau dirbti gydytojais. Galimybė dar metus mokytis, kai šalia yra vyresnis kolega, galintis patarti ir pamokyti, suteikė daugiau drąsos. Šiandieniniai internai stoja į rezidentūrą ir mokosi dar penkerius metus. Visi jie – buvę ir esami internai, sulaukė ne tik ligoninės bei miesto vadovų padėkų, bet ir kolegų pagarbos ir sveikinimų. O patys dalinosi jaunystės prisiminimais ir negailėjo linkėjimų bei patarimų jauniesiems kolegoms, kuriuos šiandien patys veda nelengvu keliu į medicinos pasaulį.
Ir veteranai, ir praktikantai
Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos korpuso konferencijų salėje pagerbiami tie, kurie į ligoninę dirbti atvyko prieš 40 metų. Šventinio gydytojų pasitarimo metu – daug jaunimo. Pasak medicinos direktorės Vaivos Makštutienės, tai aukštųjų mokyklų studentai, kurie gydymo įstaigos duris pravėrė šiais metais. Dar daugiau tų – kurie ligoninėje dirba daugelį metų. „Ši samplaika labai graži – simbolinė, nes norime kalbėti ne tik apie jaunystę, bet ir apie patirtį“, – sakė gydymo įstaigos vadovė ir kvietė renginį pradėti Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos auklėtinius, miesto garbės pilietės Marytės Margevičienės akordeono klasės moksleivius, akordeonininkų kvartetą Eglę Bartkevičiūtę, Austėją Adamaitytę, Kristiną Šemetaitę, Tautvydą Malūną.
Nuskambėjus paskutiniems akordeonų garsams pristatomi tie, kurie į ligoninę atėjo 1972-1973 bei 1973-1974 metais. Tai – Petras Simavičius, Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinis direktorius, Romaldas Stankevičius, I kardiologijos skyriaus vedėjas, Alfonsas Andrulis, II kardiologijos skyriaus gydytojas kardiologas, Virginijus Martusevičius, Neurochirurgijos skyriaus gydytojas neurochirurgas, Jadvyga Indriuškienė, Rentgeno-endoskopijų skyriaus gydytoja radiologė, Stanislovas Algimantas Baublys, Suaugusių infekcinių ligų gydytojas, Liuda Gražina Bekerienė, Moters ir vaiko klinikos Vaikų priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriaus vedėja, Tonaras Bekeris, Urologijos skyriaus vedėjas, Vincas Abalikšta, II chirurgijos skyriaus vedėjas, Albertas Norvaiša, Neurochirurgijos skyriaus gydytojas neurochirurgas, Irena Pliūrienė, Vaikų poliklinikos gydytoja neurologė. Ligoninės veteranams – ne tik kolegų pagarba, bet ir Šiaulių miesto mero Justino Sartausko bei Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinio direktoriaus Petro Simavičiaus padėkos.
Į Šiaulius – geriausieji
„Tikiuosi, jog ta rugpjūčio diena buvo saulėta…“, – medicinos direktorė Vaiva Makštutienė pakvietė šventės kaltininkus prisiminti dienas, kai baigė studijas ir atvyko dirbti į pirmąją darbovietę, kuri jiems ir liko vienintelė.
„Pasirinkau Šiaulius… Jūs nemanykit – čia atvyko patys geriausi“, – pasakojimą pradėjęs R. Stankevičius patvirtino mintį, jog tik pažangūs studentai, galėjo tapti ne tik skyrių, bet ir gydymo įstaigų vadovais, kaip tapo ne vienas šio kurso studentas.
Skirstymas anuomet vykdavo pagal egzaminų vidurkius, o gauti paskyrimą į Šiaulius reikėjo aukšto balo vidurkio. Tad į Šiaulių ligoninę, pasak R. Stankevičiaus, atvyko tikrai geriausieji. Jį patį čia atviliojo ir gandas apie terapeutą Henriką Surgailį, apie kurio diagnostikos galimybes žinojo ir studentai, ir dėstytojai.
Nepamirštama saulėta liepos mėnesio diena, kai trise – Romaldas Stankevičius, Genovaitė Stankevičienė, ilgus metus dirbusi dermatologe Odos ir veneros ligų klinikoje, anuomet besilaukianti vaikelio, kuris šiandien – anesteziologas Andrius Stankevičius, išsiruošė į Šiaulius.
Ligoninės vadovas tada buvo šviesios atminties Kazimieras Knizikevičius.
Nepamirštamas daktarės A. Jankauskienės, H. Surgailio, V. Mažutavičiaus pavyzdys – vardino gydytojas pirmuosius mokytojus, suteikusius savarankiškumo, visada išklaususius, negailėjusius patarimų.
Pirmuosius darbo metus gydytojas sieja ne tik su sudėtingesne ligų diagnostika, nei šiandien, kai galima pasikliauti modernia medicinos įranga, bet ir su romantika, kurios buvo gerokai daugiau, nei šiandien. Visiems teko dirbti greitosios medicinos pagalbos stotyje. Jauniems ir linksmiems, pasak R. Stankevičiaus, pakako laiko ir linksmybėms, ir pokštams. „Visiems jaunystė yra linksma, tik man atrodo, jog mūsų buvo – ypatinga“, – pasakoja medikas ir linki jaunimui supratimo. „Būčiau labai dėkingas, jei kas pasakytų, kad dėl manęs atvažiavo į Šiaulius“, – baigdamas kalbą sako gydytojas, daugelį būsimų medikų mokęs kardiologijos paslapčių.
„Norėjom, kad mums vadovautų“
Drauge su kurso draugais po studijų greitosios medicinos pagalbos stotyje dirbo ir Petras Simavičius, dabartinis ligoninės generalinis direktorius. Drauge visiems teko linksmai gyventi ir viename bendrabutyje. Jauni gydytojai dar nežinojo, jog jiems teks vadovauti skyriams, o P. Simavičius bus ligoninės generalinis direktorius. Prieš tai P. Simavičiui teko padirbėti ir Šiaulių rajono ligoninėje Kuršėnuose.
Kurso draugai pastebėjo, jog P. Simavičius puikiai vadovauja ligoninei ir kvietė dalyvauti konkurse Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinio direktoriaus vietai užimti. „Mes kvietėm ateiti pas mus, nes puikiai tvarkėsi Kuršėnuose, ir vieną kartą priprašėm“, – prisiminė R. Stankevičius ir šiandien gali patvirtinti, jog neapsirikta. „Petras yra geras tuo, kad netrukdo kitiems ir kad pastebi, kuriuo keliu suka medicinos pažanga“, – pastebi kurso draugo privalumus.
Pats Petras Simavičius prisiminė vienuolika draugų, su kuriais kartu mokslus baigė. Šiandien ligoninėje – ne visi, tačiau visi įveikė gyvenimo dėsningumus, kai vaikystę keitė paauglystė, jaunystę – branda. Direktorius nustebino, prakalbęs ir eilėmis, į kurias sudėjo studijų laikų prisiminimus nuo atėjimo iš mokyklos suolo, kai „klases palikę, jauni ir gražūs, į Vilnių ir Kauną susirinko“.
Eiliuotas pasakojimas apie studijas, nelengvą medicinos mokslą, apie atvykimą į Šiaulius.
„Šiandiena žilos galvos ir pavargę akys./ Gal atsibodom – tik to mums nesakot?“, – skaitė direktorius ir dėkojo kurso draugams už atiduotus gyvenimo metus ligoninei, o jaunimui linkėjo išlikti tiek pat ligoninėje ir, praėjus dešimtmečiams, dalintis šioje salėje savo patirtimi ir prisiminimais.
Ryšys su žmogumi – svarbiausia
Iš Kelmės rajono mokytis į Kauno medicinos institutą tuo pat metu atvyko ir Alfonsas Andrulis, taip pat pasidalinęs savo jaunystės prisiminimais, gyvenimo studentų bendrabutyje akimirkomis. Teko viename bendrabučio kambaryje gyventi su trimis Petrais, kurių vienas buvo šiandieninis ligoninės vadovas. Šaukė jį draugai… Simu, kad nebūtų painiavos.
Prisiminė gydytojas ir stojamųjų jaudulį, ir egzaminų baimę, ir praktikas, kurių metu teko dirbti su įvairių specialybių gydytojais. Pasirinkęs terapeuto profesiją A. Andrulis pasuko į kardiologiją, nes ši specialybė buvo patraukliausia. Baigusiam internatūrą teko pusė kardioreumatologo krūvio. Netrukus kardiologija tapo savarankiška sritis ir A. Andrulis buvo vienas pirmųjų Šiauliuose profesionalus kardiologas, vėliau įkūręs ligoninėje II kardiologijos skyrių. Ėmėsi gydytojas ir visuomeninių pareigų, aktyviai dalyvavo Kardiologų draugijos veikloje, dalyvauta ir Lietuvos kardiologų suvažiavimuose, bendrauta su žymiais žmonėmis. Apie tai, ir kitus gyvenimo bei profesijos vingius, susirinkusieji galėjo pamatyti ir nuotraukų demonstracijoje, kurioje surinktos daugelio šio kurso, prieš keturis dešimtmečius atvykusio į Šiaulius, nuotraukos.
Salėje sėdintys jaunieji kolegos, pasak A. Andrulio, jau nežino, kaip anksčiau buvo užrašomos kardiogramos, kaip buvo nustatomi širdies ūžesiai bei padaromos toli siekiančios išvados. Medicinos pažanga žengė sparčiai, tačiau gydytojui, pasak A. Andrulio, svarbiausia ne moderni technika. Gydytojui svarbiausia betarpiškas bendravimas su pacientu, gebėjimas nenutraukti kontakto su žmogumi, ko ir palinkėjo jauniesiems kolegoms.
Liko geriausi draugai
„Mes – pirmieji Lietuvoje, kurie buvome vadinami internais“, – pasakojo Moters ir vaiko klinikos Vaikų priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriaus vedėja Liuda Gražina Bekerienė. Pasak jos, iki tol į ligoninę atėję studentai jau dirbdavo daktarais, o jie dar turėjo galimybę metus mokytis iš vyresniųjų kolegų. „Sudėtinga, kai esi atsakingas, o kai tu gali dar pasislėpti už tvirtų pečių – lengviau“, – kalbėjo gydytoja už visus, 1973 metais atėjusius į ligoninę internais. Po praktikos ligoninėje liko penki – trys vyrai chirurgai ir dvi moterys – vaikų ligų gydytojos.
„Kaip matėt nuotraukose, mūsų jauni ir gražūs vyrai – ne tik darbu gyvena, ir pomėgių turi. Vieni žuvauja, kiti medžioja. Man smagu, kad jie liko draugais, kad šalia vienas kito iki šiol gali būti ir šventėje, ir bėdoje“.
Apie nelengvą gydytojos darbą L. Bekerienė papasakojo, linkėdama jaunimui mylėti žmones. „Dabar technologijos modernios. Jei labiau vertinate technologijas – rinkitės jas, nes kai kurių specialybių gydytojai gali net neprisiglausti prie žmonių“, – patarė gydytoja tiems, kuriems galbūt sunku matyti sergantį, kenčiantį, stinga drąsos prieiti prie žaizdoto, kai ir kvapai ne tie, ir žaizdos baisios, ir ligos nepagydomos.
„Galvoju, jog nėra gražesnio mokslo už mediciną, nėra įdomesnio darbo už gydytojo darbą“, – įsitikinusi gydytoja L. Bekerienė, prieš 40 metų atvykusi į Šiaulius, Dievo pagalbą radusi čia ramybę, radusi į ką atsiremti sunkią valandą, bei gražų gyvenimą. Viso to ji linkėjo ir salėje susirinkusiam jaunimui.
„Didžiuojuosi žmonėmis, kurie keturiasdešimt metų viename darbe nuosekliai, kantriai dirba. Smagu, kai perduoda savo patirtį ir padrąsina jaunimą. Svarbu, kad jaunimas suprastų, kad yra laukiamas“, – šventei baigiantis kalbėjo Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas ir keturis dešimtmečius ligoninėje dirbantiems gydytojams Jadvygai Indriuškienei ir Virginijui Martusevičiui įteikė padėkos raštus. Visiems kitiems ligoninės generalinio direktoriaus padėkos raštus įteikusi medicinos direktorė Vaiva Makštutienė džiaugėsi vyresniaisiais kolegomis, iš kurių ir pati mokėsi bei perima patirtį ne tik gydyti sergančiuosius, bet ir vadovauti kolektyvui.
Pasveikinti ir būsimieji gydytojai, šiuo metu ligoninėje atliekantys internatūrą bei rezidentūrą. Jie dar nežino, ar liks Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, bet jei liks, vyresnieji kolegos linkėjo likti ilgam.
Zita KATKIENĖ
Respublikinės Šiaulių ligoninės
viešųjų ryšių specialistė
Prieš 40 metų į ligoninę atvykę internai su miesto ir gydymo įstaigos vadovais: (iš kairės) A. Andrulis, V. Abalikšta, strateginio valdymo direktorė A. Šalkauskienė, L. Bekerienė, Šiaulių meras J. Sartauskas, I. Pliūrienė, V. Martusevičius, medicinos direktorė V. Makštutienė, A. Baublys. A.Norvaiša.
Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinis direktorius Petras Simavičius, prieš 40 metų atvykęs į Šiaulius, tapo ne tik puikus gydytojas, bet ir ligoninės vadovas.
Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos akordeonistų kvartetas.
Pediatrė Liuda Gražina Bekerienė negailėjo jaunimui patarimų.
Būsimieji gydytojai dar nežino, ar liks Šiauliuose.
Šiaulių meras Justinas Sartauskas įteikė padėką neurochirurgui V. Margevičiui.
