fbpx
Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Rūkymas – epidemija, siaučianti visame pasaulyje

Rūkymas – dūmų, susidariusių smilkstant augalinės kilmės preparatams, įkvėpimas su oro srautu. Rūkymo metu į organizmą papuola aktyviosios medžiagos. Pirmiausia į plaučius, po to į kraują, tuomet su krauju nugabenamos į smegenis, o po to išnešiojamos po visą organizmą. Paprastai rūkomos medžiagos, turinčios narkotinių savybių – tabakas, hašišas, marihuana, opiumas ir kt.


Rūkymas, tai yra degančių augalų dūmų įkvėpimas, žinomas jau labai seniai. Rūkymo scenos vaizduojamos Indijos freskose, aprašytos skitų papročiuose, minimos senovės Kinijos raštuose, pypkės randamos archeologinių kasinėjimų metu.
1496 metais Kolumbas, grįždamas iš savo antrosios ekspedicijos, pargabeno į Europą išdžiovintus tam tikros žolės lapus, skirtus rūkymui. Žolė buvo pargabenta iš Tabago provincijos ir pristatyta europiečiams kaip tabakas.
Europoje tabako rūkymas labai sparčiai plito. Nepraėjus nė šimtmečiui tabakas pradėtas auginti Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Anglijoje. Tuo metu tikėta, kad tabakas turi gydomųjų savybių. Tabaką tais laikais rekomenduodavo nuo migrenos. Prancūzijos karaliaus rūmuose tabaku bandė gydyti dantų skausmą, skrandžio sutrikimus, kaulų laužymo pojūčius. Tabako gydomąjį poveikį bandydavo pajusti jį uostydami, kramtydami, rūkydami.
Kartu su tabako plitimu, vyko jo poveikio sveikatai tyrimai ir gana greit išaiškėjo rūkymo žala žmogaus organizmui, tačiau vis daugiau žmonių rūkymas tapo įpročiu. Pirmo pasaulinio karo metais tabako davinį duodavo kiekvienam kareiviui, tikėdami, kad jis didina karių drąsą.  Rūkymas tapo turtingų žmonių mados dalyku, buvo laikomas šaunaus, nerūpestingo, stilingo gyvenimo atributu. Po antrojo pasaulinio karo vis labiau plito moterų rūkymas. Prie rūkymo propagavimo prisidėjo ir televizija bei kino filmai – teigiamų herojų rūkymas ekrane atrodė sektinu pavyzdžiu. Tabako reklama pradėta riboti įstatymais tik prieš kelis dešimtmečius.
Apie 70 procentų rūkančių žmonių norėtų atsikratyti šio įpročio, tačiau nepajėgia to padaryti, nes nikotinas sukelia stiprų pripratimą.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis rūkymas labiausiai paplitęs Australijoje – rūko 54 procentai vyresnių nei 15 metų gyventojų. Gvinėjoje 52 procentai, Zambijoje 50 proc., Bulgarijoje 48 proc.
Daugiausiai rūkančių vyrų yra Rusijoje, Kazachstane, Kinijoje, Rumunijoje, Turkijoje – daugiau nei 60 procentų gyventojų.
Pausaulyje vidutiniškai rūkymas paplitęs tarp maždaug 35 procentų vyrų išsivysčiusiose šalyse ir 50 procentų vyrų besivystančiose šalyse. Kasdien rūko beveik milijardas vyrų! Šiuo metu labai nežymiai, bet rūkymas tarp vyrų mažėja. Pastebima tendencija, kad dažniau rūkyti meta labiau išsilavinę vyrai. Rūkymas tampa mažiau išsilavinusių, skurdžiau gyvenančių vyrų įpročiu.
Ypač daug rūkančių vyrų yra Kinijoje. Tabako gamintojai negali atsidžiaugti rinka, kurioje yra net 300 milijonų rūkalių.
Iš viso pasaulyje kasdien rūko apie 250 milijonų moterų.
Didžiausias rūkančių moterų procentas yra buvusios Jugoslavijos valstybėse ir Gvinėjoje -50 ir daugiau procentų.
Norvegijoje, Švedijoje, Naujojoje Zelandijoje rūkančių vyrų ir moterų procentas sutampa. Tai nebūtinai reiškia, kad tose šalyse moterys rūko labai daug. Pavyzdžiui Švedijoje rūkymo paplitimas nuo 10 iki 19 procentų tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų.  Lyginant su pasauliniu vidurkiu, šioje šalyje yra vienas mažiausių rūkančių vyrų procentas.
Yra gana daug šalių (daugiausia Azijoje), kuriose vyrai rūko 10 ir daugiau kartų, nei moterys.
Išsivysčiusiose šalyse rūkančių moterų skaičius mažėja. Pavyzdžiui JAV 1965 m. rūkė 35 procentai moterų, o 1999 m. – jau tik 22 procentai. Tačiau besivystančiose šalyse, o taip pat ir Rytų Europoje rūkančių moterų skaičius auga.
Tabako pramonė gundo moteris rūkyti viliojančiais, bet neteisingais vaizdiniais, įteigdama, kad rūkymas susijęs su žvalumu, lieknumu, šiuolaikiškumu, emancipacija, seksualiniu patrauklumu. Realybėje rūkymas yra susijęs su ligomis, mirtimi, ankstyva senatve.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos tabako atlasą, išleistą 2002 metais, Lietuvoje rūko 33,4 procentai visų gyventojų, 51 proc. vyrų ir 16 proc. moterų.
Latvijoje atitinkamai 31 procentas nuo visų gyventojų, 49 proc. vyrų, 13 procentų moterų.
Estijoje 32 procentai visų gyventojų, 44 procentai vyrų ir 20 procentų moterų. Estės – aktyviausios rūkalės Pabaltijyje.
Lietuvos statistikos departamento 2007 metų duomenimis Lietuvoje rūko kasdien 24,5 procentai gyventojų. Rūkymas vyrų tarpe – 42,1 proc., moterų tarpe 9,8 proc.
Skaičiai mažesni, negu Pasaulio sveikatos organizacijos statistikoje, tikėkimės, kad Lietuva seka išsivysčiusių ir labiau išsilavinusių šalių tendencijomis ir rūkančių procentas tikrai mažėja, ir kad skirtingi duomenys nėra dėl skirtingų statistinių metodų.
Daugiau kaip 6 procentai Lietuvos gyventojų rūko retkarčiais, o nerūkančiais save laiko 51,3 procentai vyrų ir 83,8 procentai moterų.
Labiausiai rūkymas paplitęs Tauragės apskrityje (27,4 proc.). Tačiau daugiausiai rūkančių moterų Klaipėdos apskrityje – 12,5 proc..

 

 

Klaipėdos.info

(Visited 28 times, 1 visits today)