Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Be aukciono galima pirkti iš valstybės žemės ūkio paskirties žemės plotus

Dirbama žemė. Nuotrauka Holger Schué iš Pixabay.

Nuo 2020-01-01 Seimas pakeitė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatė, kad privačių žemės sklypų savininkai be aukciono gali pirkti iš valstybės iki 3 ha įsiterpusius tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus. Iki šio pakeitimo žemės savininkai be aukciono galėjo pirkti tik iki 1 ha įsiterpusius laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus.

Taip pat nustatyta, kad pirmumo teisė pirkti įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą taikoma jį nuomojančiam ar laikinai naudojančiam besiribojančio žemės sklypo savininkui.

Įsigaliojus minėtam Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimui, asmenys, turintys teisę pirkti iš valstybės tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius iki 3 ha laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, gali teikti prašymus Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritoriniams skyriams pagal žemės buvimo vietą dėl tokių žemės plotų įsigijimo nuosavybėn. Įsiterpusiais ir galimais pirkti laisvos žemės plotais laikomi tokie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai, kuriuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų.

Žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kurie ribojasi su keliais nelaikomi įsiterpusiais, todėl lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) neparduodami.

Įsiterpę tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai, kuriuos privačių žemės sklypų savininkai be aukciono gali pirkti iš valstybės, formuojami rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kuriuos organizuoja ir vykdo NŽT Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, arba pačių piliečių organizuojamuose žemės sklypų formavimo–pertvarkymo ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose.

Jeigu įsiterpęs iki 3 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotas ribojasi ne su vieno, o su daugiau privačios žemės savininkų žemės sklypais, minėtus žemėtvarkos projektus ar kitus planavimo dokumentus rengiantis asmuo informuoja bendrą ribą su įsiterpusiu žemės plotu turinčius žemės sklypų savininkus apie planuojamą rengti projektą ir apie galimybę pirkti ar nuomoti įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dalį, kuri nustatoma proporcingai žemės sklypo kraštinės, kuri ribojasi su pageidaujamu įsigyti įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, ilgiui.

Žemėtvarkos projektuose, taip pat kituose teritorijų planavimo dokumentuose tarp privačios žemės sklypų įsiterpę laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai projektuojami bei projektai įgyvendinami (suprojektuoti žemės sklypai ženklinami vietovėje, rengiama žemės sklypų kadastro duomenų byla) privačių asmenų lėšomis.

Be aukciono lengvatinėmis sąlygomis gali būti projektuojami ir parduodami tik tokie žemės sklypai, kurie atitinka įsiterpusio sąvoką (neturi privažiavimų ir yra įsiterpę tarp kitų žemės sklypų).

NŽT atkreipia dėmesį, kad suprojektuoto įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ploto kadastro duomenų byla NŽT teritoriniam skyriui turi būti pateikta per 6 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo.

Aušrinė Lisauskienė
Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

123456