Atsiųskite naujieną! 
Triukšmas yra aktuali aplinkos problema, sukelianti sveikatos sutrikimus. Tyrimais nustatyta, kad triukšmas, kaip ilgai veikiantis lėtinis stresas, sukelia įvairių sutrikimų. Jis gali lemti širdies ligų, aterosklerozės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos lėtinio uždegimo, opaligės bei neurozių išsivystymą.
Kviečiame Tarptautinę triukšmo suvokimo dieną (paskutinį balandžio trečiadienį) prisijungti prie Šiaulių miesto Visuomenės sveikatos biuro inicijuojamos akcijos „Saugokis triukšmo, paklausyk tylos!“ ir įmonėse, įstaigose, organizacijose paskelbti 5-ių minučių tylos pertrauką.
Visuotinė tylos akcija mieste skelbiama balandžio 25 d., 19.55 val.
Jos metu 5-ioms minutėms kviečiame išjungti visus nebūtinus garsą skleidžiančius prietaisus, mobiliuosius telefonus ir pasimėgauti tyla.
Šiaulių m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja:
balandžio 25-oji –
Tarptautinė triukšmo suvokimo diena
(minima kasmet, paskutinį balandžio trečiadienį)
Šią dieną norime supažindinti bendruomenę su triukšmo keliamomis problemomis ir paskatinti konkrečiais veiksmais prisidėti, kad gyventume sveikesnėje aplinkoje.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, didžiausi triukšmo šaltiniai – tai gatvės, autostrados, oro uostai, geležinkeliai, automobilių stovėjimo aikštelės, buitinis ir pramoninis triukšmas, komerciniai ir kariniai rajonai, šventės, ceremonijos, ausinukai ir pan.
Pagal higienos normą, garso lygis miestuose prie gyvenamųjų namų, mokyklų ir darželių dieną turi būti ne didesnis kaip 70, vakare nuo 18 valandos – 65, naktį – 60 decibelų. Triukšmo pavojingumą nulemia ne tik jo intensyvumas. Taip pat labai svarbi poveikio trukmė.
Šiaulių municipalinė aplinkos tyrimų laboratorija, vykdydama valstybinę triukšmo strateginio kartografavimo programą Šiauliuose 2011 m. parengė oro uosto triukšmo sklaidos žemėlapį. Buvo įvertinti esamų paros Ldvn ir nakties Ln oro uosto triukšmo rodiklių pasiskirstymai miesto teritorijoje (kontūrai) ir jų vertės ties pastatų fasadais.
Šiaulių oro uoste kyla ir tupia kariniai ir civiliniai lėktuvai, malūnsparniai. Bendras skrydžių intensyvumas 2011 m. duomenimis, 2 910 kilimų – tūpimų per metus. Daugiausia skrydžių atliekama darbo dienomis, dienos metu nuo 6 iki 18 val. Vakare skraidoma nedaug, nakties metu skrydžiai ribojami ir vykdomi tik išskirtinais atvejais, atliekant oro policijos misiją ar kitais būtinais atvejais.
Šiaulių miesto oro uosto triukšmo kartografavimo duomenimis, į triukšmo rodiklių (paros triukšmo – Ldvn ir nakties triukšmo – Ln) reikšmių, viršijančių Lietuvos higienos normos HN 33:2011 ,,Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustatytus ribinius dydžius (65 ir 55 dBA), zonas Šiaulių miesto gyvenamieji namai nepatenka.
Arčiausiai ribinių paros triukšmo (Ldvn) reikšmių yra Zoknių ir Pabalių mikrorajonų Radviliškio, Margių, Čkalovo, Ganyklų, Jurginų, Pabalių g. gyvenamieji namai.
Arčiausiai ribinių oro uosto nakties triukšmo (Ln) reikšmių yra Margių, Čkalovo, Radviliškio, Piktmiškio, Žemynos, Švendrelio, Daumanto g. gyvenamieji namai. Jų aplinkoje didžiausia Ln vertė kito nuo 28 iki 53 dBA.
Mokyklų, ikimokyklinių bei sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų, patenkančių į triukšmo rodiklių paros ir nakties triukšmo reikšmių intervalą, viršijantį higienos normoje nustatytus ribinius dydžius, mieste nėra. Iš šios paskirties įstaigų didžiausias oro uosto paros triukšmo (Ldvn) lygis gautas Zoknių mikrorajono l/d ,,Auksinis raktelis“ (60 dBA), Zoknių pagrindinės mokyklos (57 dBA), Jaunimo mokyklos (58 dBA) ir Reabilitacijos centro aplinkoje.
Didžiausias oro uosto nakties triukšmo (Ln) lygis gautas Zoknių pagrindinės mokyklos (40 dBA), l/d ,,Auksinis raktelis“ (39 dBA), Jaunimo mokyklos (31 dBA) aplinkoje.
Daugybė žmonių kasdien patiria triukšmo poveikį ir visą su juo susijusią riziką. Triukšmas yra akivaizdžiausia problema tam tikrose pramonės šakose, pavyzdžiui, gamyboje ir statyboje. Triukšmas nebūtinai turi būti itin stiprus, kad sukeltų problemų, jis gali sietis su kitais rizikos veiksniais darbo vietoje, pavyzdžiui, nelaimingų atsitikimų darbe tikimybė padidėja, triukšmui slopinant įspėjamuosius signalus. Taip pat triukšmas tampa darbe patiriamo streso priežastimi. Jis gali būti rimta problema ir kitokio pobūdžio darbo aplinkoje, pavyzdžiui, mokyklose, baruose.
Net palyginti nestiprus 60-70 decibelų triukšmas gali sukelti galvos skausmus, svaigimą, cypimą ausyse, nemigą. Dėl to blogėja atmintis, dėmesys, orientacija, sumažėja fizinis ir protinis darbingumas, pablogėja judesių koordinacija. Tyrimais nustatyta, kad triukšmas, kaip ilgai veikiantis lėtinis stresas, sukelia įvairių sutrikimų, kurie gali lemti širdies ligų, aterosklerozės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos lėtinio uždegimo, opaligės bei įvairių neurozių išsivystymą
Yra aplinkybių, kurių žmogus negali paprastai pakeisti, tačiau visiškai nesudėtinga sumažinti sveikatai kenksmingų veiksnių įtaką artimiausioje savo aplinkoje – sumažinti televizoriaus ar muzikos grotuvo garsą, išjungti nenaudojamą kompiuterį ir pan. Tėvai neturėtų pratinti mažų vaikų prie nuolatos namuose „kalbančio“ televizoriaus, nes augdamas jis pripras prie nuolatinio triukšmo ir nebemokės gyventi be jo, taip žalodamas savo sveikatą.
Besirūpinančius savo sveikata, Visuomenės sveikatos biuro specialistai ragina ne tik mažinti riebalų kiekį kasdieniame racione, bet ir pratintis prie „tylos dietų“. Kaip dainuoja žymus atlikėjas Andrius Mamontovas, „galbūt ne garsas skamba tyloj, o tyla garse?“… Išmokime mėgautis tyla ir suprasime, kiek daug ji mums reiškia.
Siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į vis didėjančią triukšmo problemą ir prisidėti prie jos sprendimo, kviečiame visus Šiaulių gyventojus, dalyvauti akcijoje „Saugokis triukšmo, paklausyk tylos!“, kurios metu balandžio 25 d. – Tarptautinę triukšmo suvokimo dieną, –19.55 val. siūlome visiems 5-ioms minutėms išjungti mobiliuosius telefonus, visus garso ir vaizdo prietaisus bei garsą skleidžiančius buitinius prietaisus, nenaudoti automobilių garsinių signalų.
Įmonėse, įstaigose, organizacijose akciją siūlome vykdyti joms patogiu laiku.
Informaciją parengė:
Šiaulių m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Asta Ivoškienė
Šiaulių.info
